kaulynas

kaulýnas (neol.) sm. (1) 1. LL65 kaulinė; lavoninė. 2. griaučiai, skeletas: Kaip ten paukštis nerodytųs keistai sudėtas, visgi jo kaulynas paneša (panašus) į šliaužikus Blv. [Šikšnosparnis] kaulyną turi lengvą, bet tvirtą Blv.